Maršrutas http://www.2trip.lt/trip.asp?trip=108

Takeliu per avių ganyklas

Gegužė. Nuvyksti prie jūros. Gražu, žmonių mažai, oras geras, vėjelis baigia išskalauti kabinetines nuotaikas, bet tuo pačiu kažko ir trūksta. Dar nežinai ko. Tik jauti.
Po kelių savaičių, tvarkant nuotraukas ir mintimis vėl grįžtant į praeitį, suvoki- matyta, būta, įsisamoninta, bet tiesiog tas pats kas buvo ir pernai, ir užpernai, tik vėl atgaivinta, vėl išgyventa….o norisi kažkaip kitaip, kad ir tą patį, bet išgyvent kitaip.
Taip ir prasideda: Sauliau, sakai,- yra tokia šalis kur pajūris, bet kitoks, kur atoslūgio metu krantai atsitraukia kilometrą, kur pajūryje niekas nedraudžia važinėti net automobiliu, kur ten esantiems jūra nelygu įdegis, kur žmonės susirenka pajūryje tik tam, kad pasikinkius vėją praleisti dieną, varom? ”Aha — varom :)”.

Maršrutas http://www.2trip.lt/trip.asp?trip=106

Raudono granito keliu

Alandų salynas – apie 6500 salų toje pačioje ir kartu kitokioje Baltijos jūroje. Salynas tvyro tarp Švedijos ir Suomijos. Nuostabu, kad gali pamatyti ta pačią Baltiją visai kitokią, nei įprasta ją matyti Lietuvoje ar Latvijoje: uolos ir akmenys ten kaip milžiniski luitai, tarp kurių mūsų puntukai atrodytų tik kaip žvyro akmenėliai, žemos pušys, visai nesuprantant kaip jos ten ant to akmens dar ir auga, draugiški gyventojai, kurie kad ir nedaug kalbantys, bet besišypsantys ir pasveikinantys pravažiuojančius dviratininkus, tiesiog nenulipant tau nuo dviračio žvejojamos ir kimbančios lydekos ir ramybė, ramybė aplink. Ir gamta. Ir jokių šiukšlių..